Kiemas prie namo

''kur mes?''
''ak cia gi mano tevu namai''
''mama,teti kas cia darosi?''
''kodel taip pasielgete?''
<mes turejome taip pasielgti del vieno dalyko>
''del kokio taigi man leidote likti su Djoku?''
<cia del tavo dienorascio atleisk kad ji skaiteme>
<bet taip turejome pasielgti>
<dabar einam i tavo kambari>

"Nusileidžia čia ir nueina kartu su Mei ir anūkais į vidų"

''as einu i savo kambari''
''siandien noriu pabuti viena''
''supratot''

"Po ilgų trijų valandų galiausei randa namą"
"Aplinkui tamsa ir pamato grotas ir sėlina prie atsargei kad nepažadintų jos tėvų"

"Ateina čia ir pasižiūri kad prie namo stovi mocas ir pagalvoja kieno jis ir pasižiūri prie kopėčių ir pamato Djoko"
-Na jis tuoj sužinos kas yra Mei tėvas.
"Nusišypso ir atsargei nustumia jas ir kopėčios griūna ant žemės"

"Mei tėvas susiima už galvos ir paskambina greitajai kad išveštų Djoką"
"Po kažkiek laiko atvažiuoja ir jį paguldo ant neštuvų ir išveža"

"Atsiranda kieme ir Djokas atvirsta į gerajį"
_Mei męs pasprukom nesuprantu kaip.
"Parodo į motociklą sėsk čia ir važiuojam su vaikais.
"Nusijuokai ir ją pabučiuoja"

''bet mano drabuziai''
''nors seip palikau ten viska musu kambaryje''
''dabar suras tevai,tai jau tikrai neleis musm daugiau susitikti''

"Nusišypso tada palauk"
"Vėl užmerkia ir pradingsta paiima lagaminą ir vėl atsiranda kieme atsimerkia ir akys normalios vė"
-Dabar važiuojam.

''kaip tau taip pavyksta''
''gerai vaziuojam''
''nors ir su baime bet atsiseda ant motociklo''

-Aš nežinau kaip man taip pavyksta.
"Pabučiuoja ją ir atsisėda ir nuvažiuoja su ja ir vaikais bei lagaminu"